Tiek grupinėse mankštose, tiek dirbant individualiai taikome dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos (DNS) principus.
DNS – Čekijoje XX a. pradėtas tyrinėti ir taikyti refleksinio judėjimo metodas. Stebint ir analizuojant žmogaus laikyseną (galvos, krūtinės ląstos ir dubens tarpusavio padėtį) judesių metu siekiama:
- atkurti ir pagerinti kūno judesių kokybę, stabilumą;
- gerinti raumenų kontrolę ir tarpusavio koordinaciją;
- koreguoti, skatinti taisyklingą kvėpavimo funkciją.
Šis metodas pagrįstas ankstyvąją kūdikių motorine raida ir natūraliu judesių vystymusi. Jo tikslas – suaktyvinti giliuosius raumenis, atsakingus už stuburo ir sąnarių stabilizaciją siekiant užtikrinti optimalų judėjimą.
Kodėl tai svarbu?
Pradininkai teigia, kad neturėdami tinkamos stabilizacijos ir kvėpavimo įgūdžių pirminėse vystymosi padėtyse žmogus visus kasdienius bei sportinius judesius atliks pernelyg apkraudamas sąnarių ir raiščių struktūras. Toks ilgalaikis judėjimas didina žalingą sąnarių apkrovimą ir riziką traumoms. Be to, nesant tinkamam kvėpavimo ir judesio š
ablonui žmogus negalės išnaudoti maksimalaus judesių potencialo ir siekti aukštesnių rezultatų.
Pagrindiniai DNS principai, kurie užtikrina optimalų judesį ir kvėpavimą:
- motorinė (centrinės nervų sistemos) kontrolė,
- diafragmos funkcija, diafragminis kvėpavimas,
- funkcinė sąnarių centracija,
- globalūs judesio šablonai.
Šie principai tinka ne tik gydymui, bet ir judesių vertinimui atlikti, siekiant nustatyti galimą raumenų disbalansą ir įvertinti dubens, šonkaulių sąveiką tarpusavyje. DNS principai vis plačiau taikomi ne tik dirbant su kūdikiais ar suaugusiaisiais, bet ir su profesionaliais sportininkais – pagerėjus judesio kokybei mažėja traumų rizika, o raumenys gali išvystyti ir išlaikyti maksimalią jėgą.